Šie metai „Camerata Solaris“ Šiaulių kameriniam orkestrui – jubiliejiniai. Švęsdamas savo veiklos 35-metį, kolektyvas su meno vadovu ir dirigentu Vilhelmu Čepinskiu priešakyje intensyviai ruošiasi šventiniam koncertui. Tai bus vienas paskutiniųjų šiemet ir apskritai Šiaulių kamerinio orkestro gyvavimo istorijoje pasirodymų. Neišsigąskite, „Camerata Solaris“ niekur nedings, atvirkščiai – išaugs, nuo kitų metų tapdamas „Camerata Solaris“ Šiaulių miesto simfoniniu orkestru.
Maestro Vilhelmas Čepinskis neslepia, kad mintis užauginti Šiaulių kamerinį orkestrą iki simfoninio jo galvoje ėmė kirbėti, kai dar tik pradėjo vadovauti kolektyvui prieš penkerius metus. Tačiau iniciatyvos šį sumanymą paversti tikrove su Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“, kuriai priklauso orkestras, administracija, pernai įstaigai vadovauti pradėjusiu Vaidotu Katučiu ėmėsi tik šiemet. Anot V. Čepinskio, tokį sprendimą lėmė pats orkestras, žengdamas į priekį, tobulėdamas, įveikdamas maestro keliamus iššūkius. Vienas jų – šiemet atlikta L. van Beethoveno Penktoji simfonija. Šis kūrinys, orkestro meno vadovo ir dirigento žodžiais, karūnavo pastarojo penkmečio orkestro darbą, kūrinį atlikus itin atsakingai, originaliuose, labai greituose Beethoveno tempuose.
Papildomai pasamdžius profesionalių muzikantų, šį kūrinį šiemet orkestras „Camerata Solaris“, išaugdamas iki simfoninio orkestro, gyvai viešai atliko net tris kartus (du iš jų – Šiauliuose ir vieną – Nidoje), kaskart sulaukiant didelio gausaus klausytojų būrio susidomėjimo, pasisekimo ir pripažinimo. Be to buvo padarytas ir šio kūrinio gyvas įrašas, o maestro šiemet skaičiuoja dar du rimtus orkestro įrašus: „M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto C-moll mano versiją, Česlovo Sasnausko Requiem e-moll mano versiją su Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“.